Veiklos gimnazijos bibliotekoje rugsėjo mėn.

                                                          Veiklos gimnazijos bibliotekoje rugsėjo mėn.

   Rugsėjo 8-ąją minime Tarptautinę raštingumo dieną. Vis stiprėjančiu greičiu skaitmeninės technologijos iš esmės keičia žmonių gyvenimo, darbo, mokymosi ir socializacijos būdus, suteikdamos galimybių žmonėms gerinti savo gyvenimą visose sferose, nuo informacinės prieigos, žinių valdymo, socialinių paslaugų, pramonės iki darbo stiliaus. Tuo pačiu tie, kuriems trūksta technologinių žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų orientuotis naujame pasaulyje, rizikuoja atsidurti už skaitmeninio pasaulio ribų, todėl raštingumas yra vienas iš būtinųjų įgūdžių.

   Taip kaip žinios, gebėjimai ir kompetencijos vystosi skaitmeniniame pasaulyje, raštingumo sąvoka taip pat keičiasi. Milijonai suaugusiųjų ir mokyklos nelankančių vaikų vis dar stokoja pagrindinių raštingumo įgūdžių, nors ir sunku tuo patikėti.

   Rugsėjo 9 d. skaitykloje su moksleiviais ir mokyt. padėjėja Inga Stančikiene trumpai aptarėme, kas tas raštingumas, teiravomės vaikų, kaip jie supranta šią sąvoką, ar užtenka mokėti užrašyti raides, skaičius, kad būtum pavadintas raštingu. Vaikai atliko pateiktas užduotėles.

   Rugsėjo 23 d. 5a kl. mokiniams (mokyt. Dalia Gaurytė) lietuvių kalbos pamoka vyko ne tradicinės klasės aplinkoje, o skaitykloje ir bibliotekoje. Pamokos tema – „Apie žodynus“,  mokymosi   tikslai – supažindinti moksleivius su skaitykloje bei bibliotekoje esančiais įvairiais žodynais, sužinoti, kuo skiriasi „Lietuvių kalbos žodynas“ ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, „Mokyklinis tarptautinių žodžių žodynas“, „Paauglių žodynas“, „Antikos žodynas“ ir kt., išmokti jais naudotis. Nors kalboje yra labai daug žodžių, mes kasdien jų vartojame palyginti nedaug. Net ir pats iškalbingiausias rašytojas negali mokėti visų kalbos žodžių. Bibliotekininkė papasakojo apie svarbiausią lietuvių kalbos žodyną, vadinamą „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ bei specialiuosius žodynus, mokė, kaip tinkamai ieškoti reikalingų žodžių. Vėliau mokiniai turėjo nurodytame žodyne surasti įvairių žodžių reikšmes ir jas perskaityti. Penktokai aktyviai ieškojo reikiamos informacijos, noriai sklaidė žodynų puslapius ir fotografavosi.

   Rugsėjo 30 – ąją sumanyti pasikalbėti apie ilgą ir nelengvą duonos kelią buvo būtina, juk rugpjūtis sunešė pilnus aruodus grūdų...

   6c kl. (mokyt. Eliza Paškevič) mokinė Žukovskaja Kamilia perskaitė eilėraštuką apie duonelę, pristatė kartu su draugais kurtą plakatą „Droga chleba/Duonos kelias“. Bibliotekininkė pasakojo apie duonelės svarbą mūsų gyvenime, apie pagarbą jai, kad nevalia jos mėtyti, minkyti, mesti į šiukšlių dėžę, geriau sudeginti ar pamirkyti ir atiduoti vištytėms.

   Bibliotekininkė pristatė edukacinę video medžiagą, kokiu sunkiu keliu atkeliauja duona ant mūsų stalo. Nuo pasėto grūdo iki iškepimo daug daug laiko turi praeiti. Juk rugsėjo mėn. sėjami grūdai, rugpjūtį laukuose išvystame kombainus.

   Pažiūrėjome ir aptarėme du duonos kelio etapus – senųjų laikų, kai žemė buvo dirbama rankomis, rugiai, kviečiai, avižos pjaunami pjautuvais, kulama spragilais, malama girnomis (malė ir vaikai), rauginama tešla taip pat buvo kitokia, rankomis suformuotą mažą kepalėlį padėjus ant ajerų, pažymėjus kryžiaus ženklą  – ji keliaudavo ant ližės į krosnį.

   Dabartinių laikų duonelės kepimas daug spartesnis, visi tą žinome.

   Prisiminėme religines tradicijas, juk kasdienėje maldoje duonelė minima, vasario 2-oji- Šv. Agotos duonos diena, sauganti nuo gaisrų ir nelaimių.

   Iki kitų susitikimų jaukioje knygų aplinkoje!