Duonos kelias

Pati nieko nevalgo, o kitą maitina. Kas?

   Tai duona...

   O susirinkę 2c kl. (mokyt. Anželika Oleškevičienė) ir 1b kl. moksleiviai į skaityklą rugsėjo mėn. pačioje pabaigoje šį atsakymą tikrai žinojo. Sumanyti pasikalbėti apie ilgą ir nelengvą duonos kelią buvo būtina, juk rugpjūtis sunešė pilnus aruodus grūdų.

   2c kl. atstovai padeklamavo eilėraštuką apie duonelę, pasekė pasaką, pristatė pačių kurtą plakatą „Duonos kelias“. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Anželika pasakojo apie duonelės svarbą mūsų gyvenime, apie pagarbą jai, kad nevalia jos mėtyti, minkyti, mesti į šiukšlių dėžę, geriau sudeginti ar pamirkyti ir atiduoti vištytėms.

   Bibliotekininkė pristatė edukacinę video medžiagą, kokiu sunkiu keliu atkeliauja duona ant mūsų stalo. Nuo pasėto grūdo iki iškepimo daug daug laiko turi praeiti. Juk rugsėjį sėjami grūdai, rugpjūtį laukuose išvystame kombainus.

  Pažiūrėjome ir aptarėme du duonos kelio etapus – senųjų laikų, kai žemė buvo dirbama rankomis, rugiai, kviečiai, avižos pjaunami pjautuvais, kulama spragilais, malama girnomis (malė ir vaikai), rauginama tešla taip pat buvo kitokia, rankomis suformuotą mažą kepalėlį padėjus ant ajerų, pažymėjus kryžiaus ženklą  – ji keliaudavo ant ližės į krosnį.

   Dabartinių laikų duonelės kepimas daug spartesnis, visi tą žinome.

   Prisiminėme religines tradicijas, juk kasdienėje maldoje duonelė minima, vasario 2-oji – Šv. Agotos duonos diena, sauganti nuo gaisrų ir nelaimių.

   O duonelę skaitykloje valgėme aptepdami medumi...

   Iki kitų susitikimų!