Pamoka skaitykloje „Duonos kelias“ (tęstinė) su 2a kl.

                                                                                                                       Ant mano delno guli duonelė.

                                                                                                                       Ant mano delno juoda riekelė.

                                                                                                                       Tai verks duonelė, jei aš tingėsiu,

                                                                                                                       Jei aš tingėsiu – jos nemylėsi

   Kiekvieną dieną vaikai suvalgo bent jau riekelę duonos. Paprasčiausiai paima į ranką, kanda kąsnelį, kramto, žino, kad tai duona. Kasdieninė duona. Šventa duona. Duona nupirkta parduotuvėje. Kodėl duona laikoma šventa? Kodėl ją reikia gerbti? Kodėl seneliai sakydavo: „kad duona būtų skalsi“, „skalsos jums“, „skalsos“. O tai reiškia, kad „linkiu nuolat ant stalo turėti duonos, kad niekad jos nepritrūktų“.

   Vaikai sako: „Galima nueiti į parduotuvę ir nusipirkti duonos“. Ne, ne visada buvo taip paprasta nusipirkti. Reikėjo didelius darbus nudirbti, kad duona ant stalo atkeliautų. O ir tuos darbus nudirbus ne visada duonos ilgam užtekdavo. Todėl verta išmokyti gerbti duoną, ją tausoti. Ir dabar duoną užauginti ne taip paprasta, nors žmogui ir padeda mašinos, daug laiko ir darbų atlikti reikia. Grūdas po grūdo – vis į tą mažą širdelę.

   Apie tai ir kalbėjome su 2a kl. mokiniais (mokyt. Olga Mickevič). Išvada viena: mylime duonelę, ją mylėsime ir tausosime.

   Iki sekančių susitikimų mūsų jaukioje skaitykloje!