Kai pamoka tampa kelione: atradimų diena kairiuoju Nemuno krantu

   Kartais pati įsimintiniausia pamoka prasideda ne mokykliniame suole, o kelyje. Kai vadovėlį pakeičia tikras kraštovaizdis, žemėlapį – Nemuno vingiai, o istorijos, geografijos ir biologijos sąvokos tampa tuo, ką galima pamatyti, išgirsti ir patirti pačiam.

   Būtent tokia buvo Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos 8a, 8b ir 7c klasių mokinių edukacinė diena už mokyklos ribų – pažintinė ekskursija „Kairiuoju Nemuno krantu“, kurios maršrutas vedė per Kačerginę, Zapyškį ir Zyplių dvarą.

   Į kelionę mokiniai leidosi kartu su klasių vadovais Regina Urbonavičiene, Irina Jakubovskaja, Karolina Veromej bei geografijos mokytojomis Alesia Romanovskiene ir Gražina Pleškevičiūte.

   Viena kelionė – daugybė pamokų

   Ši diena tapo puikiu pavyzdžiu, kaip skirtingi mokomieji dalykai gali susijungti į vieną prasmingą ir gyvą pažinimo procesą. Kelionėje natūraliai persipynė geografija, biologija, lietuvių ir anglų kalbos.

   Geografijos pamoka vyko stebint Nemuno slėnį, jo krantus, gyvenviečių išsidėstymą ir kraštovaizdžio kaitą. Mokiniai galėjo praktiškai pritaikyti tai, apie ką kalbame klasėje: stebėti geografinę aplinką, orientuotis erdvėje, pastebėti gamtos ir žmogaus veiklos sąveiką.

   Biologija atsiskleidė per mus supančią gamtą – augaliją, miškus, gyvūnijos pasaulį ir žmogaus santykį su aplinka. Lietuvių kalbos žinios lydėjo susipažįstant su vietovių istorijomis, kultūros paveldu ir pasakojimais, o anglų kalba priminė, kad gebėjimas pažinti ir pristatyti savo kraštą kitomis kalbomis taip pat yra svarbi šiuolaikinio žmogaus kompetencija.

   Taip viena kelionė tapo keliomis pamokomis vienu metu – tik be skambučio, lentos ir įprastų klasės sienų.

  Kačerginė – gamtos ir kultūros dialogas

   Kačerginėje mokiniai galėjo pajusti ypatingą Nemuno krašto atmosferą. Čia gamta, architektūra ir kultūros paveldas egzistuoja greta, todėl vietovę galima ne tik apžiūrėti, bet ir „skaityti“ tarsi gyvą geografijos bei istorijos vadovėlį.

Kelionės metu buvo svarbu ne tik klausytis, bet ir stebėti, pastebėti, fotografuoti, klausti, lyginti ir diskutuoti. Tokiose išvykose mokinys tampa ne pasyviu informacijos klausytoju, o tyrinėtoju.

   Zapyškis – Nemuno pakrantės istorijų liudininkas

    Kelionė tęsėsi Zapyškyje – vietovėje, kurioje ypač ryškiai atsiskleidžia žmogaus, upės ir istorinio kraštovaizdžio ryšys.

Stovint Nemuno pakrantėje daug lengviau suprasti tai, ką kartais sunku perteikti vien žodžiais ar vadovėlio iliustracijomis. Upė tampa ne mėlyna linija žemėlapyje, o gyva kraštovaizdžio dalimi, šimtmečius dariusia įtaką žmonių gyvenimui, gyvenviečių kūrimuisi, keliams, ūkiui ir kultūrai.

   Tokios akimirkos ir yra tikroji patyriminio mokymosi vertė – pamatyti savo akimis ir susieti matomą aplinką su jau turimomis žiniomis.

  Zyplių dvaras – kelionės įspūdžių kulminacija

   Dar viena mūsų edukacinės dienos stotelė – Zyplių dvaras. Dvaro aplinka leido mokiniams prisiliesti prie Lietuvos kultūros paveldo, pasidomėti dvarų istorija, jų vaidmeniu krašto gyvenime ir pajusti visai kitokią istorinę aplinką.

Čia vėl susitiko keli mokomieji dalykai. Galėjome kalbėti apie geografinę dvaro padėtį ir kraštovaizdį, biologinę aplinką, kultūrą, kalbą, istorinius pasakojimus. O svarbiausia – mokiniai turėjo galimybę ne tik išgirsti informaciją, bet ir būti toje erdvėje, apie kurią kalbama.

   Mokytojo akimis: mokymasis prasideda nuo smalsumo

   Mokytojui tokios dienos suteikia galimybę pamatyti mokinius kiek kitaip. Už klasės ribų atsiskleidžia jų smalsumas, pastabumas, gebėjimas bendradarbiauti, padėti vienas kitam, užduoti netikėtus klausimus ir atrasti tai, ko galbūt nebūtų pastebėję sėdėdami prie vadovėlio.

   Geografija prasideda ne nuo žemėlapio – ji prasideda nuo noro suprasti vietą, kurioje esi. Biologija – nuo gebėjimo pastebėti gyvybę aplink save. Kalba – nuo noro papasakoti apie tai, ką pamatei ir pajutai.

   Todėl tokios integruotos edukacinės išvykos yra ne „diena be pamokų“. Priešingai – tai diena, kai pamokų yra ypač daug, tik jos vyksta kitaip.

   Mokiniai mokosi stebėdami, judėdami, bendraudami, fotografuodami, klausydamiesi ir patys ieškodami atsakymų. O kartu kuriami bendri klasės prisiminimai, kurių neįmanoma sutalpinti į jokį vadovėlio puslapį.

   Nuoširdi padėka

   Esame labai dėkingi lietuvių kalbos mokytojai ir 8a klasės vadovei Reginai Urbonavičienei už iniciatyvą, kruopštų pasirengimą ir puikiai suorganizuotą integruotą pažintinę kelionę.

   Taip pat dėkojame visiems kelionėje dalyvavusiems klasių vadovams ir mokytojams už bendradarbiavimą, rūpestį mokiniais ir norą kurti kitokią – gyvą, patyriminę – mokymosi aplinką.

   O didžiausia padėka – mūsų 7c, 8a ir 8b klasių mokiniams už smalsumą, gerą nuotaiką, bendrystę ir norą pažinti.

   Grįžome ne tik su daugybe nuotraukų. Grįžome su naujomis žiniomis, patirtimis, klausimais, įspūdžiais ir bendrais prisiminimais.

   Nes kartais tam, kad geriau suprastume tai, apie ką mokomės, reikia tiesiog išeiti iš klasės ir leistis į kelią.

   Iki kitų geografinių, kultūrinių ir pažintinių atradimų!